visur

visur̃ adv. K, Š, DŽ, NdŽ, KŽ, LzŽ, vìsur Sch191, K, NdŽ, KŽ; SD¹198, SD407, H, H154, R, R15,16, MŽ, MŽ20,21,481, N, Sut, M, LL284, L, ŠT11 1. visose, įvairiose vietose: Visur esąs SD87. Jaunam visur̃ y[ra] gerai Skd. Reikėjo visur̃ darbuoties Žlb. Visur̃ ans būs, atvažiuos i visims pakyrės Trk. O tų piningų tas ponas buvo mat prikavojęs visur̃ Akm. Uždarė visur̃ Ker. Tokia makalis ta bobikė: visur̃ buvusi, viską žino Krš. Tai tas šeimininkas parsigando, ans jau buvęs buvo kare, visur̃ Kl. Mas liuob kur eisma, ten dainiuosma visur̃ Rdn. Mes grajijėm visur̃ kur, ne tik kaime, kur papuolė End. Gyvačių mūso pievose nėr, o driežų tai pilna visur̃ Pln. Ėmė ieškoti visur̃ i susekė tą žmogų, kur buvo velniu pasirėdęs Krž. Visur̃ ta pati žiema yra Vlkš. Visur̃ dura dura baisiausiai [samdinės marškiniai], negalia nė bepasijudinti Krtn. Vìsur duria, atsikosėt bijau Dv. Ma[n] vìsur (visame kūne) negerai, ir viskas Stak. Jos (gyvatės) ne visur esti, raistuose, prie pelkių Bsg. Kaulai regėtis visur̃ išlindę Grv. Kad aš tep visur̃ rastau laukiant, kap pas jus nelaukiant! Pv. Pacai lenda visur̃: vandenuosa yra – visur̃ Kpč. Pilna bažnyčia, pilnas šventorius žmonių [per atlaidus], visur̃ pilna pilna Kvr. Visur̃ prisbosčiau, visur̃ prisganiau (daug kur piemenavau) Str. Visur̃ jau paskėlę, visur su ugnia Klt. Su arkleliu visur̃ išvažiuosi Prng. Nu kad jis apeina visur̃ – niekur tokios skaros nėra Plv. A visur̃ užstūminėjai? – Rodos, visur̃, tik galgi priemenės neužstūmiau Mžš. Mat, sako, nereikia judėti [, kai griaudžia], uždarinėt visur̃ ir nevaikščiot, tai jis (kamuolinis žaibas) kad ir įeis, tai išeis, kur skylę ras Plvn. Sapnas visur̃ atsiduria: ir duobėj, ir ant vandenio – visur̃ Ant. Debesiai šmorais eina, tai ne visur buvo lietaus Pn. Badas gi buvo baisiai par visur̃ [per karą] Slk. Jau Velykos, įeik gryčion, tai visur staklės jau yr ir yr, žėdnoj gryčioj Kp. Šiemet pãkaso visur̃ mažai: dvi trys bulbos Slk. Žirnių ne visada sėdavom, nelabai visur̃ augdavo Kp. Metylės tos tik ne visur̃ teauga Sd. Guotės ne visur̃ auga Alz. Tai teip va kai kokion miežienon [kiaules ganydavo], tai jos gi visur̃ knisa, visur̃ jom gerai Kp. Da visur̃ buvo bitelių, tai še, tai te susispietę, tai susirinkom gal dvi motinėles, susiradom Plvn. Tai kurgi dabar tas vyras, visur̃ ieškot ieškot Kpr. Par Jonines visur̃ degdavom bačkas Sk. Bet jau linksmumas buvo neišpasakytas – sūpynes visur̃ iškabydavo [per Velykas] Sk. O kap ateina dvylikta valanda, visur̃ atsidaro dures Arm. Tų kvietkų visur̃ pilna Mlk. Per kelią dar̃ nepereisi – visur̃ klimpsta Grv. Balas apdžiovino visur̃ (numelioravo) Pls. Kraiką jie visur̃ didei sudriskusį rado K.Donel. Vei kaip ant ežerų visur̃ langai pasidaro K.Donel. Jug visur̃ y[ra] i sausà, [v]andens – nė lašo LKT57(Lkž). Tas ėjo ėjo, visur̃ klausinėjo darbo LKT197(Br). Pavasarį visur̃ yr vanduo LKT176(Smln). Ledai mūsų upėsa, kaip rodos, šiosa dienosa visur lygiu čėsu judintis pradėję Kel1853,60. Tikiam, jogei Dievas yra visur: danguoj, ant žemės ir kožnoj vietoj M.Valanč. O veizdėdami ant saulės, kurie est piktas sutvėrimas jo, gali tuo geriaus išmanyt, kad anas visur yra, o visur pilni kraštai galybės jo MP119. Piemenys … tatai visur sakė, ką angelai apreiškė Mž205. Valgant darbą savo rankų, taip būsi pašlovintas tu ir bus tavi visur gera, namie, lauke pagal norą PK94. ^ Su savo duona visur gausi suolą LTR(Imb), LMD(Graž). Su savo banda visur landa LMD(Vlk). Visur̃ duona su pluta JT181,454; LTR(Zp), Plv. Visur tas pats Dievas, visur ta pati duona su pluta A.Damb (Pšl). Žemė visur juoda LTR(Vdk). Visur̃ yr dulkių, visur̃ dūmų Rdn. Visur gerai, o numūse geriaus S.Dauk. Visur gražu, bet svetur neramu PPr145. Visur̃ gerai tę, kur mūsų nėra, bet kai pabūni, tai visur̃ vienodai Krm. Ne visur saldu, kur laižai LTR(Auk). Ilgi ragai visur̃ ažkliūva JT457. Kad tiesiai eisi, visur išeisi LTsV281. Kiaulės akis turėdamas visur įlįsi LTR(Mrj). Bagotam visur durys atdaros PPr291. Ne visur glostos, kur glostoma LTR(Auk). Visur darbas skalsus LTR(Zp). Tinginiui visur blogai LMD(Jnšk). Kap dirbsi, tep visur̃ duoną valgysi Dbč. Su gera galva visur̃ gausi vietą Imb. Su nagais visur ponas būsi PPr51. Be amato visur bloga Mlk. Geram visur̃ gerai (gera An) Pln, LTR(Rm). Ka pats būsi blogas, visur̃ blogai Jnš. Visur̃ žmonės miršta LKKXVIII164(Zt). Nu smerčio neišbėgsi niekur, visur̃ atranda End. Visur̃ būvi, ale tik vienan daiktan nueini (miršti) Dglš. Sveikam visur̃ duona Pv. Plikam visur̃ šalta Lkv. Girtam visur patalas LTR(Srd). Girtui kelias visur geras Rš. Visur katė su šuniu, o čia močia su marčia LTR(Km). Pyšku paušku, visur̃ baugštu! Pln. Visur keliai, o tik du galai (siūlas) LTR(Ldvn). Marga karvelė visur po svietą vaikščioja (laiškas) LMD(Sem). ║ DŽ, NdŽ, Pl, Žgč vartojamas junginyje su dalelyte „kur,“ sustiprinančia reikšmę: Pilni kiemai [privažiavusių], pilna visur kur [per atlaidus] Mšk. Visur̃ kur pridirbt teko Všk. Kas pats sau gero nori, visur̃ kur apeina Rod. Maža žemės, nu turi kokius penkius arba šešius gektarus, tai va čia šmotelis, tai kitan net lauke, visur kur Imb. Atsikelia [marti], tuoj lekia daržo ravėtų, tai darželį pagrėbsto, pašluoja, visa mato, nereikia sakyt, visur kur̃ apeina, visur kur̃ mato Slm. Ir miške, ir visur̃ kur apgulti medžiai, sniegas stovia PnmR. Pirma buvo visur kur̃ balta, o dabar, kur tik nežiūri, visur kur̃ juoda BM101(Krč). Ir visur kur vien tiktai yra Š[venčiausias] Sakramentas P. ║ R378, MŽ507 iš visų pusių, aplinkui (apie ploto visumą): Visur̃ buvo darželiai pataisyti, rūtų prisėti, visokių gėlių Tl. Šaknes buvo po visur̃ Rod. Krūvos šieno visur priverstos Akm. Anam apmieravo aplink trobą ten visur̃ Trk. Čia, žinai, buvo miškų daug, čia buvo miškai visur̃ visur̃ Knt. Aš miškuose gyvenu, aplink visur̃ miškai Stk. Visur̃ ežerai [priklausė] grapu Jdp. Visur išarė [apie namus, nepaliko ganyklų], nesuprato ir jie patys, ką daro Kp. Daba užtvindė visur̃, tai daba bebrų daug [prie Šventosios] Kvr. Pirma išeini į lauką – kvepėjimas visur̃ [pavasarį] Pšš. Kur eini, visur̃ žalia, gražu, kvėpia Ob. Ne visur̃, vietom gražūs rugiai Jz. Vislus daiktas dilgėlės, tei užsipylė vìsur [p]Erž. Kur pasdairysi, visur̃ nauji namai Dv. Daržinė vìsur kiaura, vėjai Jrb. Nu reikė buvo šiaudų dengtie pelėpę, reikė buvo visur̃ aptaisytie Smal. Kur maldavo, tai miltų visur̃ pridulkėję an tos skrynios Plvn. Po tos melioracijos plyna visur̃, toli regis Švnč. Didelis kaip kaminas, visur̃ mato Skp. Visur̃ kalnas, sunku vaikščiot, ale gyvent gražu, viskas matos Ob. Ale kaip gražiai nusigiedriję buvo, i vė prisirado debesių iš visur̃ Mžš. Čia miestely mat iš visur̃ privažiavę visokių, iš visų kaimų Kpr. Ten pieninė mūsų tokia, pieną neša iš visur̃ Sd. Iš visur̃ važiuoja žmones LKKXVIII164(Zt). Berniokų tai iš visur̃ prilekia Šmn. Prigriuvo žmonelių iš visur̃ Slk. Atvažiuo[ja] šìšon visokių iš vìsur Rsn. Privažiavo jau iš visur pulkas jaunikaičių LTR(Slk). Išalkęs vilkas aplink visur apsuko, ieškodamas sau paėstie Tat. Aukštai kaleno gandras ir visur aplink dūzgė bitės M.Katil. Įsakė jam…, idant visur tą [žemę] pagoniais apsodintų BB1Mak3,36. ║ R, MŽ [i]į visas, po visas vietas: Musių priskrenda visur̃ Km. Kur tu čia visur̃ beprilakstysi! Kp. Vìsur eina, vìsur lenda vaikai Jd. Išskaidė ans (pinigus) visur, vieno[je] vieto[je] nelaikė Šv. Aš netingėdavau, nueidavau visur̃ Ps. Tėvas visur vežioj[o], nieko nepadarė Btrm. Tad anie eis par veseles, par balius, par nibres, visur̃ Tl. Kad aš tep galėtau, kap seniau, aš nueitau visur̃ LKT378(Eiš). Lazdą dabar turu, su lazda visur̃ [einu] Bdr. Kur važiuos tėvukas į jomarkus kokius, visur muni vešias Žlb. Striukučiai tie plaukeliai, prilenda visur Krs. Anas visur̃ vaikščioj[o], o aš vis viena Btrm. Laksto [moteris] visur̃ su liežuviais, jos namie nerasi Slk. I vedės visur̃: ir į tas pintuves, ir į tą veselę Šts. Žmonės dabar važiuoja visur̃ Šlčn. Laksto su karvėm pakraščiais visur̃ Klt. Visur̃ gi neraztrūksi, reikia ir namie [dirbti] Rod. Šeiminykas mirs, tai reiks mum in visur̃ važiuot (ps.) Sn. [Valdovas] slankiojo po visur niekieno nepažintas J.Balč. ^ Nosis ne tam, kad ją visur kaišiotum LTR(Km). 2. apie reikalų, gyvenimo aplinkybių įvairumą, visumą: Duktė siūtie visur̃ gerai siuva LzŽ. Aš visur̃ prieg vaikų dirbau, prieg ligoninės DrskŽ. Tėvas padeda, daugiau sylos tura, ans visur̃: a medelį parveža, a dirvelę išara Sd. Ir linus raudavom, ir kuldavom, ir į mašinautes, į mynes – visur̃ apeidavom Up. Dabar arklys visur̃ reikalingas Avl. Kur su arkliais liepa dirbti, aš visur ejau, dirbau Žlb. Būdavo, rugiai reikia rišt, eina pjautų tėvai, aš, matai, pati didžioja buvau, vyresnioja, tai mañ’, būdavo, visur̃ stumdo Antš. Kur vyrų mažystė, ten visur̃ moterys [dirba vyriškus darbus] Kvr. Aš visur̃ ejau veizėti, toks drąsus buvau Krtn. Gyvenime visur̃ reikia galvos Ds. Jis tokis lėtas visur̃ Ūd. Tai visur̃ jo buvo Dbg. Nu tai tada jau einam bažnyčion, vakaruotų, visur̃ su tom – naujos suknios, drobinės Plvn. Mano drabužiai prie visur tinka LTR(Sn). Visur̃ jis prigulintỹs Pc. Jin gabi visur Sdb. Lipšnus žmogus visur̃ pritinka Pln. Ir muzikontas, ir šaučius – jis visur̃ pritiko PnmR. Visur pripratimo reikia Strn. Nakvynę davė, priėmė, į kalėjimą maisto pridavė – visur̃ ji padėjo Jrb. Visur̃, būdavo, ar viralą verdi, ar kopūstus saldžius, ar burokus [, dėdavom batvinių] Plvn. Aš sakau, kad Dievas visur̃ kiekvienam žmoguo padeda Brs. Skundė pirma avalynę [žmonės], visur̃ buvo skundama avalynė Krž. Vis tėvų vìsur páreina (tėvai daugiau duoda vaikams) Rdn. Šito pasiutėlė visur̃ diedą apeina Slk. Tamsta tik visur glauni esi Trk. A jau jos išmaišyti ir advokatai, ir teisėjas, ir visur̃ Č. Aš nebuvau biedna, muno kišenė buvo nebloga, aš visur̃ laimėjau [bylas] Ms. Kap pažintė, tai daeisi visur Dglš. Kas paskutinis baigia valgyti, tai tas bus visur paskutinis LTR(Auk). [Mergina] visur pirmoji, už visus balsingesnė, šokyje trankiausia J.Balt. Pakariavo ir sudeginojo juos, kaip visur jo neprieteliai dėlei jo išsigando ir bėgo BB1Mak3,5-6. Raštas mus visur persergt, idant visokiame savame reikale, apie rodą pirmiaus Viešpatiesp Dievop tesėtumbime DP364. Ir viduje jo kaulų kaip aliejus ištirps, tetur tatai už rūbą, kuriuo visad vilki, tegul teipag tą juostą jisai visur juosi PK88. ^ Visur̃ duonelė, buvo valgoma Sd. Velnias visur̃ budi, niekad nemiega LTR(Šd). Daryk gerai, ir visur̃ bus gerai Rod. ║ vartojamas junginyje su dalelyte „kur“, sustiprinančia reikšmę: Reikia visur̃ kur samdyt, visur̃ kur prašyt. Viską! Ppr. Tėvas visur kur išmanydavo gerai Dgšl. Aš baisiai atsargi visur̃ kur Antš. Anas vyras buvo drąsus visur kur LKT270(Brž).

◊ visur̃ (ko) pìlna apie judrų žmogų: Jos tai visur̃ pìlna Ds. Šk. Visur̃ jo pìlna LKKXV282(Zt), Visur būdavau, visur manęs vieno buvo pilna J. Bil. Pradėjęs domėtis kalba, tautosaka ir etnografija, A. Juška nepraleisdavo nė vienų vestuvių, krikštynų, laidotuvių, pabaigtuvių: visur jo buvo pilna LKV118.